Kitoje istorijos pusėje Lėja patyrė visiškai kitokį pasaulį nei Jonas. Lėjos pirmoji darbo diena prasidėjo vietinėje prekyvietėje, kur ji pardavinėjo prekes restoranams. Jau pirmą dieną ji pamatė, kaip neapskaitomi pinigai perduodami iš rankų į rankas, vokeliuose, popieriaus lapai išsipūtę lyg prikimšti pinigų, o ne dokumentų. Juodoji rinka čia klestėjo. Lėja domėjosi, kodėl taip vyksta, ir paaiškėjo, kad be šių kyšių nebūtų galima gauti prekių. Nebent pats augini, bet šio turgaus prekiautojai naktimis puldavo konkurentus, trukdydavo ir nurodydavo laukus, kur jie atsirasdavo. Valstybė negalėjo padėti, nes jie bijojo.
Turgavietėje, kol Lėja dirbo, pašonėje ji pastebėjo prieskonių maišelį, kuris buvo vos 30 proc. pilnas. Maišelis iškrito iš dėžės, nusileido ant žmogaus peties, o šis nekreipdamas dėmesio nešiojo jį kurį laiką, kol pakelis nukrito tiesiai ant Lėjos prekės. Netikėtai Lėja pamatė, kad ant jos prekės atsirado prieskonių pakelis. Pavadinimas buvo „Skaninti“, bet jis jai nieko nesakė. Nebuvo girdėjusi, mačiusi ar žinojusi apie šiuos prieskonius nieko, o pakelis buvo tik 30 proc. pilnumo. Kitomis sąlygomis ji būtų numetus ar išmetus pakelį, bet žinodama, kad reikia pinigų su Jonu, įsidėjo jį į kišenę.
Netoliese buvęs prižiūrėtojas pamatė, kad ji kažką deda į kišenę, priėjo prie jos ir per visą turgų šaukė:
– Pirma diena, o tu jau vagi iš manęs? – prispaudė ranka kaklą lyg ketindamas sutraiškyti gerklę.
– Ne, tikrai ne, – vos prakalbėdama pasakė Lėja ir drebančiomis rankomis ištraukė prieskonių pakelį. Prižiūrėtojas paėmė jį, žiūrėjo į Lėją ir į pakelį, vis dar spausdamas jos kaklą. Supratęs, kad tai ne jų prekės, paleido Lėjos kaklą. Parkritusi Lėja pažiūrėjo į prižiūrėtoją. Jis nei žodžio nepasakė, bet Lėja suprato, kad net jeigu turės minčių paimti ką nors ir parsinešti namo, ji turgaus aikštės nebepaliks. Ir jos mirtis bus užglaistyta korupcijos ir vietinių mėsininkų, kurie jos kūną išmes ir parduos restoranams. Restoranai nupirks ir mokės, kad ir kiek paprašys prekeiviai. O restoranų klientai valgys žinodami viską ir mokės už patiekalą tiek, kiek Lėja per metus neuždirba. Va tokiame pasaulyje Lėja ir Jonas bando išgyventi.
Lėja grįžo namo ir nieko nesakė Jonui. Tik apsikabino jį kiek ilgiau ir kiek smarkiau nei įprastai. Jonas suprato, kad kažkas nutiko, bet žinojo, kad nėra nieko, ką jis galėtų jai pasakyti, nes tik Lėja šiuo metu uždirbo pinigų maistui, kol Jonas dar ieškojo darbo. Apkabino ją irgi smarkiau lyg palaikydamas ir sau pažadėdamas, kad taip nebus amžinai ir jis padarys viską, kad jie abu ištrūktų iš to ciklo.
Kol jie buvo apsikabinę, prieskonių pakelis Lėjos džemperio kišenėje pradėjo skleisti šilumą. Jonas ir Lėja galvojo, kad tai tik jų alkani pilvai, bet mažai jie ką žinojo, kad turi įrankį, kuris pakeis viską.